Skolų ir santaupų statistika

Maždaug 14 proc. darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje turi įsiskolinimų, kurių negali išsimokėti. Lietuvos Valstybės duomenų agentūros duomenimis, daugiau kaip trečdalis (36 proc.) Lietuvos gyventojų teigė, kad neturi santaupų nenumatytoms išlaidoms, jei jos siektų 380 eurų. O tarp asmenų, gyvenančių žemiau skurdo ribos, tokių gyventojų yra net 68 proc. Taip pat asmenys, gyvenantys žemiau skurdo ribos, teigė, kad dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, padengti būsto ar kitų paskolų.

Santaupų neturėjimas ir nepasiruošimas nenumatytiems gyvenimo atvejams, yra vienas iš didesnių rizikos faktorių, lemiančių perteklinius įsiskolinimus.

Lietuvoje, lyginant su kaimyninėmis šalimis, vis dar vienos didžiausių išskaitų skoloms padengti – nuo atlyginimo dalies, kuri yra žemiau minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) galimos išskaitos iki 30 proc., o virš MMA – iki 50 proc. Tokie procentai neskatina žmonių motyvacijos dirbti, o dirbančių – maksimizuoti pajamas. Jie renkasi išeiti iš darbo arba dirbti šešėlyje.

Suinteresuotos grupės

Siekiant suvokti, kodėl skolų situacija yra tokia, kokia yra, verta apžvelgti suinteresuotas šalis, kurios paveikia, arba yra paveiktos skolinimosi rinkos veiksnių.

Nevyriausybinės organizacijos (NVO)

• Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas – viena aktyviausių organizacijų, tiriančių ir pasisakančių skolų klausimu.
• Vartotojų aljansas (VA) siekia užtikrinti finansinių paslaugų vartotojų apsaugą ir remia įsiskolinimo prevenciją per skolų konsultacijų paslaugų plėtrą.
• Finansų ir kredito valdymo asociacija (FIKVA), kuri yra ir VA nariu. Jos specialistai padeda sudaryti asmeninius finansinius planus, konsultuoja paskolų sąlygų keitimo klausimais.
• Vilniaus universiteto Teisės klinika teikia nemokamą pirminę teisinę pagalbą, padedant skolininkams naviguoti teismo sprendimus, antstolių reikalavimus ir grąžinimo sąlygas.
• Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija teikia pagalbą žmonėms, turintiems probleminių įsiskolinimų.
• VŠĮ biuras „Pactum“ vykdė projektą „Skola – ne bėda, dirbsiu – atiduosiu“.

Skolų išieškotojai

• Lietuvos antstolių rūmai (LAR) vienija Lietuvos Respublikos antstolius, kuriems perduodama atsakomybė priverstine teisine tvarka išieškoti didžiąją dalį skolų. Jų rankose yra virš 250 tūkstančių skolų išieškojimų bylų.
• Skolų pirkimo ir/ar išieškojimo įmonės – tai privačios alternatyvos valstybės antstoliams (pvz., „Conlex“, „Julianus Inkaso“ ir kt.).

Vartojimo kredito rinkos dalyviai

• Kredito įstaigos – bankai ir kredito unijos.
• Vartojimo kredito teikėjai.
• Lizingo bendrovės (tai paprastai susijusios bankų bendrovės).
• Tarpusavio skolinimo platformos.
• „CreditInfo“ yra kredito informacijos ir rizikos valdymo sprendimų paslaugų teikėja. Kad apskaičiuotų vartotojų kredito reitingą, „CreditInfo“ kaupia bene didžiausią skolų duomenų bazę.
• Paskolų sąlygų palyginimo platformos – siūlo galimybę palyginti siūlomų paskolų palūkanas ir gražinimo sąlygas. Padeda žmonėms rasti potencialiai geriausią jiems sprendimą, taip „užkamšant“ finansinio raštingumo spragas (pvz., „Lenders“).

Gyventojų įsiskolinimo priežastys

Perteklinis gyventojų įsiskolinimas yra kompleksinė problema, dėl to kartais sunku išskirti, kas yra priežastis, o kas – pasekmė. Pavyzdžiui, skurdas gali lemti perteklinį įsiskolinimą, tačiau pernelyg dideli neišmokami įsipareigojimai gali nuvesti žmogų prie skurdo ribos.

Lietuvos banko 2022 m. vykdyta apklausa nurodo šias įsipareigojimų nevykdymo priežastis: atlyginimo sumažėjimas, nuolatinio pajamų šaltinio praradimas, šeimos pagausėjimas, nenumatytos išlaidos, bei kasdieninių išlaidų padidėjimas.

Kaip rizikos grupė Lietuvoje ryškėja vienišų tėvų su vienu ar daugiau vaikų namų ūkiai bei poros su 3 ir daugiau vaikų, o taip pat kitokios sudėties namų ūkiai, esantys žemiau skurdo rizikos ribos. Šie namų ūkiai turi mažiau santaupų, nurodo įsipareigojimus kaip didesnę naštą, jie taip pat turi ir mažiau pinigų einamosioms išlaidos, taigi, yra priversti skolintis. Taip pat šioms grupėms dėl pinigų stokos ne visada pavyksta laiku apmokėti su būstu nesusijusias sąskaitas (už telefoną, internetą, mokslą ar gydymą).

Neretai įsiskolinimų problema asmenims, ypatingai šeimoms, kyla dėl socialinių įgūdžių, finansinio raštingumo stokos.

Pagalba įsiskolinusiems gyventojams

Prieinama parama Lietuvoje nėra centralizuota – nėra vienijančios institucijos, kuri reguliuotų, apjungtų bei teiktų kompleksines pagalbos priemones. Vis dėlto, Lietuvoje įsiskolinę asmenys gali gauti tam tikrą paramą, pavyzdžiui, nemokamą pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybės bei nevyriausybinės organizacijos. NVO taip pat užsiima konsultacijomis, palydėjimu, rečiau – psichologine pagalba.

Nuo 2022 m. liepos mėnesio Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asmuo, nurodęs, jog įsiskolinimai jam yra pagrindinė priežastis, dėl ko negali įsidarbinti, gali gauti besirengiančio darbui asmens statusą. Tai leidžia Užimtumo tarnybai teikti pagalbą žmogui su šia problema susitvarkyti.

Lietuvoje taip pat galimas fizinio asmens bankrotas. 2017-21 m. vidutiniškai per metus buvo pradėta 347 fizinių asmenų bankrotų.

Be valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, savivaldybės, įgyvendindamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, turi galimybę bei teisinį pagrindą skirti papildomą socialinę paramą kitais Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nenumatytais atvejais (skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ar teikti kitą socialinę paramą).

Gerosios praktikos

Kaip minėta, pagalba įsiskolinusiems gyventojams Lietuvoje yra fragmentuota. Kai kurios NVO vykdo projektus, kurie padeda įsiskolinusiems gyventojams. Štai VŠĮ biuras „Pactum“ vykdė projektą, kurio metu įsiskolinusiems asmenims, kurie susiduria su įsidarbinimo problemomis, buvo teikiama skolų konsultanto ir psichologo pagalba. Projekto metu buvo teikiamos tarpininkavimo paslaugos (bendraujant su antstoliu, derantis dėl mokėjimo tvarkos ar palankesnių sąlygų) taip pat ir informavimo bei konsultavimo paslaugos skolų valdymo klausimais.

Užimtumo tarnyba vykdė Užimtumo skatinimo ir motyvavimo nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelį, kuris nuo 2023 metų tapo Užimtumo didinimo programa. Vienas iš pagrindinių šio modelio kūrimo tikslų – įdarbinus atvejo vadybininkus suderinti užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų bei piniginės socialinės paramos teikimą, teikti individualizuotą pagalbą. Programos tolimesnis įgyvendinamas užtikrinamas bendradarbiavimo tarp Užimtumo tarnybos, NVO ir savivaldybių dėka.

Lietuvos bankas 2022 metų rugsėjo mėnesį įkūrė Finansinio raštingumo centrą, kurio pagrindinis tikslas – didinti visuomenės finansinį ir ekonominį raštingumą.

Vartotojų aljansas vadovauja Europos platformos, skirtos užkirsti kelią pernelyg dideliam įsiskolinimui, sukūrimui Lietuvoje (PEPPI). Projektas bus vykdomas iki 2023 metų gruodžio mėnesio. PEPPI projektu siekiama padidinti skolų konsultavimo paslaugų prieinamumą Lietuvoje, pagerinti konsultavimo dėl skolų paslaugų teikimo struktūrų veiklos efektyvumą, sukuriant arba stiprinant specialius ekspertų konsultantų tinklus. Projekto metu vykdomi mokymai suinteresuotosioms šalims. Taip pat kuriama interneto svetainė, skirta įsiskolinusiems gyventojams.

Paruošė Simona Deduchova ir Rūta Trainytė