Perteklinis įsiskolinimas yra kompleksinė problema, dėl to kartais sunku išskirti, kas yra priežastis, o kas yra pasekmė. Kartais skurdas gali lemti perteklinį įsiskolinimą, tačiau pernelyg dideli neišmokami įsipareigojimai gali nuvesti žmogų prie skurdo ribos. Taip pat ir su psichikos sveikata – problemos su skolomis neretai lemia ir santykių problemas bei pablogėjusią psichikos sveikatos būklę. Tačiau ir psichikos sveikatos sunkumai gali lemti, jog žmogui sunku išlaikyti darbą, tad tenka skolintis. Nors vieno atsakymo kas sukelia probleminį ar perteklinį įsiskolinimą nėra, galima atskirti individualaus (mikro) ir valstybinio (makro) lygio veiksnius kurie teoriškai daro įtaką asmenų skolinimuisi.
Pagal Eurofound (2020) (*1) tyrimą išskiriami šio tipo veiksniai:
Mikro veiksniai:
• Asmenys patyrę riziką keliančius gyvenimo įvykius, tokius kaip bedarbystė, santykių griūtis,
liga, ar nenumatyti remonto darbai gali patirti staigius pajamų ir išlaidų pokyčius. Taip gali kilti
barjerai skolų mokumui, dėl ko skolininkas gali patekti į antstolių taikinį.
• Asmenys palaipsniui tampa pernelyg įsipareigoję. Dėl lengvai prieinamų mažų paskolų
žmonės nepastebėję gali susikrauti didelę naštą ateičiai. Tai gali nutikti dėl prasto finansinio
raštingumo bei agresyvaus kreditorių marketingo. Taip pat elgesį gali paveikti priklausomybė nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ar lošimo.
• Asmenims su mažomis pajamomis reikia paskolų tam, kad pasiektų patenkinamą
pragyvenimo lygį. Į šią grupę patenka žmonės, gyvenantys iš socialinės paramos ar nedarbo
išmokos. Dažnai dėl prasto kredito balo, pastariesiems gali tekti aukštesnės palūkanų normos.
Makro veiksniai:
• Kylančios būsto kainos kelia užstato vertę, taip skatinant skolinimąsi. Pakilęs namų ūkio turtas taip pat gali kelti vartojimo lygį, kurį galima realizuoti paskolomis.
• Mažinamos algos gali didinti skolinimąsi, kaip būdą išlaikyti vartojimo lygį pajamoms sumažėjus, arba kai algos kyla mažiau nei kainų infliacija.
• Socialinės paramos mažėjimas gali skatinti namų ūkius skolintis tam, kad pakeistų prarastas pajamas bazinėms reikmėms.
• Senstanti visuomenės struktūra kelia spaudimą darbingo amžiaus asmenims dėl kylančių senjorų išlaikymo kaštų.
• Žemos palūkanos skatina skolinimąsi, nes paskolos tampa pigesnės.
• Kylanti kreditų pasiūla namų ūkiams leidžia jiems daugiau įsiskolinti nei anksčiau.
NSMOT 2016m. tyrimo rezultatai atitinka ekspertų vertinimus. Viena iš respondenčių turėjo įsiskolinimų antstoliams, nes niekur nedirbo ir gavo daug baudų už važiavimą be bilietėlio, kurių nemokėjo. Kitos respondentės vyras susirgo rimta liga ir negalėjo dirbti, turėjo menkas pajamas, tad prisikaupė ir daug skolų, įskaitant būsto paskolą. Kiti respondentai kurį laiką nemokėjo skolos ir kai ji pateko pas antstolius, ji išaugo dėl administracinių kaštų. Kaip teigia Valstybinio audito ataskaita, išieškant skolas iki 60 Eur, antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos viršija skolos dydį nuo 1,8 iki 10 kartų, o tokios skolos kasmet sudaro apie trečdalį visų skolų, dėl kurių antstoliams pateikiami vykdomieji dokumentai.
Lietuvos banko 2022 m. apklausa (*2) nurodo šias įsipareigojimų nevykdymo priežastis: atlyginimo sumažėjimas, nuolatinio pajamų šaltinio praradimas, šeimos pagausėjimas, nenumatytos išlaidos, bei kasdieninių išlaidų padidėjimas (žr.1 pav.)
1pav. Namų ūkių pasiskirstymas pagal įsipareigojimų nevykdymo priežastis
Nestebina, kad nenumatytos išlaidos ar kasdieninių išlaidų padidėjimas patenka tarp priežasčių, nes kaip rodo anksčiau aptarti duomenys, nemažas procentas žmonių (36%) neturi rekomenduojamų 380 Eur santaupų nenumatytoms išlaidoms. O apie 23% neturi jokių santaupų (*3)
Kaip rizikos grupė Lietuvoje ryškėja su vienišų tėvų su vienu ar daugiau vaikų namų ūkiai bei poros su 3 ir daugiau vaikų, bei namų ūkiai, patenkantys žemiau skurdo rizikos ribos. Šie namų ūkiai turi mažiau santaupų, nurodo įsipareigojimus kaip didesnę naštą, tačiau ir turi mažiau pinigų ir yra priversti skolintis. Taip pat šioms grupėms dėl pinigų stokos ne visada pavyksta laiku apmokėti ir su būstu nesusijusias sąskaitas (už telefoną, internetą, mokslą, ar gydymą)(*3).
SADM socialinių paslaugų grupė nurodo, kad dažniausiai įsiskolinimų problema asmenims, ypatingai šeimoms, kyla dėl socialinių įgūdžių stokos. Kalbantis su suinteresuotomis grupėmis, viena iš dažniausiai nurodomų priežasčių taip pat yra finansinio raštingumo stoka.
Skaityti plačiau: Skolu-situacijos-Lietuvoje-apzvalga_KL-Simona-ir-Rokas_2022-12-16.pdf (kurklt.lt)
Šaltiniai:
*1 – Eurofound (2020), Addressing household over-indebtedness, Publications Office of the European Union, Luxembourg http://eurofound.link/ef19044
*2 – Lietuvos banko 2022 m. apklausa, https://www.lb.lt/uploads/publications/docs/38706_1a343c26a8dbf401d3fff8967ea453c9.pdf *3 – Pajamos, vartojimo išlaidos, gyvenimo sąlygos – Oficialiosios statistikos portalas